Ir žemdirbiai, ir bitininkai yra ekonominės naudos siekiantys subjektai. Nors viešojoje erdvėje kartais šios šalys yra supriešinamos ar vieni rodomi blogesni nei kiti, iš tiesų abi pusės yra vienodai svarbios viena kitai.
Jeigu ūkininkai neaugintų rapsų, tai bitininkai neturėtų tokio didelio pasirinkimo, kur „ganyti“ bites. Ne veltui bitininkai patys veža bites prie žydinčių rapsų laukų, nes iš jų bitės gausiai neša nektarą. Ir atvirkščiai – ūkininkams taip pat svarbios bitės, nes jos apdulkina augalus ir užtikrina gausesnį derlių ūkininkams.
Taigi, abi pusės viena kitai padeda užsitikrinti gausesnį derlių ir pelną ir todėl reikia susitarimų, kurie atsižvelgtų į abiejų pusių interesus. Tuo tikslu ir yra nustatytos tvarkos.
Jau gerą dešimtmetį ūkininkai kaskart, planuodami bet kokius lauko purškimus (net ir jeigu purškia nekenksmingas bitėms medžiagas), pildo PPIS sistemoje pranešimus. Bitininkai yra informuojami žinutėmis apie planuojamus purškimus ir, turi imtis priemonių, kad apsaugotų bites tuo metu (atitrauktų avilius nuo laukų ar juos uždengtų). Be to, ūkininkų taip pat reikalaujama purškimus, kurie galėtų pakenkti bitėms, vykdyti nakties metu, kai bitės miega aviliuose, o ne skraido laukuose, ir to reikalavimo ūkininkai laikosi – ne vienam turbūt yra tekę važiuojant nakties metu matyti laukuose besisukiojantį purškimus vykdantį purkštuvą.
Nors jau apie dešimtmetį VMVT direktoriaus įsakymas reikalauja, kad ir bitininkai praneštų apie avilių perkėlimą, tai nėra visuotina praktika. Tad tikrai pasitaiko atvejų, kai ūkininkas, informavęs apie purškimą ir išvažiavęs nakties metu į laukus, pamato netikėtai šalia jų išrikiuotus avilius.
„CropLife Lietuva“ palaiko naują žemės ūkio ministro įsakymą, kuriuo siekiama nustatyti, jog ūkininkai praneštų per PPIS sistemą tik apie tuos purškimus, kurių metu purškiami bitėms kenksmingi augalų apsaugos produktai. Tai leistų bitininkams tikslingai gauti pranešimus ne apie visus ūkininkų purškimus, o tik apie jiems svarbius atvejus, kuriais turėtų imtis priemonių bitėms apsaugoti. Dabar bitininkai gauna daugybę bereikalingų pranešimų, pripranta prie informacinio triukšmo ir nebereaguoja tada, kai reaguoti būtina. Informavimas tik apie svarbius atvejus padidintų tokių pranešimų efektyvumą ir tai nėra lengvinimas ar supaprastinimas, bet aktualios informacijos išgryninimas ir jos pateikimas.
Svarbu pažymėti, kad visi ūkininkų naudojami legalūs augalų apsaugos produktai yra kruopščiai tiriami, atliekami kruopštūs moksliniai tyrimai nustatant jų poveikį aplinkai, prieš leidžiant produktus naudoti ūkininkams. Galima sakyti, kad naujų veikliųjų medžiagų registravimas augalų apsaugos produktų srityje yra netgi griežtesnis ir trunka ilgiau, nei naujų vaistų žmonėms legalizavimas, ir trunka keletą metų ar net dešimtmetį. Visi oficialūs augalų apsaugos produktai turi labai aiškias naudojimo instrukcijas – dėl naudojimo kiekių, periodų, sąlygų. O preparatus, galinčius turėti poveikį bitėms, ūkininkai gali naudoti tik nakties metu, kad nebūtų pakenkta bitėms.
Taip pat norisi paneigti politikų viešojoje erdvėje kartais sakomą teiginį, kad Lietuvos ūkiuose yra perteklinis augalų apsaugos produktų (pesticidų) naudojimas. Tokiam pasakymui nėra jokio pagrindo, nes realybė yra priešinga – ūkininkai yra suinteresuoti naudoti kuo mažiau pesticidų. Pirmiausia dėl to, kad augalų apsaugos produktai kainuoja, o nė vienas ūkininkas nėra suinteresuotas švaistyti savo pinigus. Antra – nėra prasmės naudoti augalų apsaugos produktų daugiau, negu reikia, nes iš agronominės perspektyvos tai neduoda jokio papildomo efekto. Jeigu įmanomą augalą pagydyti su mažesne „augalų vaistų“ doze ir jis pasveiks – nėra tikslo naudoti didesnių dozių. Todėl pesticidus ūkininkai naudoja tik tada, kada reikia, tik tiek, kiek reikia, ir tik taip, kaip reikia.
Be to, kaip rodo 2019-2024 metų Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenys, apimantys ir Lietuvos nacionalinio monitoringo duomenis, mūsų šalyje išgaunamas medus yra saugus. 2024 m. buvo paimti 46 ėminiai ir nė viename jų nebuvo rasta pesticidų likučių, kurių normos būtų viršytos. Tad šalies bitininkų užaugintas medus yra saugus naudoti, o tai rodo faktą, kad ūkininkai ir bitininkai Lietuvoje sugeba efektyviai bendradarbiauti ir supranta abipusių interesų suderinimo svarbą.