Apie maisto kainą dažniausiai susimąstome jau prie parduotuvės lentynos, tačiau dalis ją lemiančių veiksnių prasideda laukuose. Vienas jų – ūkininkų galimybės apsaugoti derlių nuo ligų ir kenkėjų. Jų keliamoms grėsmėms nemažėjant, o Europoje jau ne vienerius metus siaurėjant augalų apsaugos produktų pasirinkimui, derlių apsaugoti tampa vis sudėtingiau, o pasekmes gali pajusti ir vartotojai.
Situaciją apsunkina ir besikeičiančios klimato sąlygos. Jos keičia kai kurių kenkėjų paplitimą bei vystymosi ciklus, sudaro palankesnes sąlygas jiems išgyventi ir plisti, taip pat gali didinti vabzdžių pernešamų augalų ligų riziką. Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Gedo Špakausko, šiuos pokyčius ūkininkai savo laukuose jaučia labai aiškiai.
„Žiemos tapo kitokios, o kai kuriais metais jų beveik nebūna, todėl susiduriame su problemomis, kurios anksčiau nebuvo tokios ryškios. Šiltesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas išgyventi piktžolėms ir kenkėjams, todėl jų kontrolė sunkėja“, – sako jis.
Špakausko teigimu, mažėjant augalų apsaugos produktų pasirinkimui ūkininkams vis dažniau tenka naudoti tas pačias veikliąsias medžiagas, o dėl to gali vystytis piktžolių atsparumas. Tuomet patiriami tiesioginiai nuostoliai – piktžoles tampa sunkiau kontroliuoti, mažėja derlius, prastėja jo kokybė. „Jaučiame, kad rinkoje augalų apsaugos produktų mažėja greičiau nei atsiranda naujų“, – sako jis.
Mažiau galimybių apsaugoti – mažiau patrauklu auginti
Ypač didelę problemą G. Špakauskas mato auginant rapsus, pupas ir žirnius, kuriems, jo teigimu, pastaraisiais metais trūksta veiksmingų insekticidų.
„Prieš dešimtmetį sugebėdavome užauginti maistines pupas ir žirnius, o pastaruosius penkerius metus tai padaryti tapo labai sunku. Turime per mažai sisteminių insekticidų, o kontaktiniai ne visada pakankamai veiksmingi. Nors ūkininkai stengiasi auginti kokybiškas maistines pupas, bet, deja, nepavyksta – kartais nuostoliai būna didesni“, – pasakoja G. Špakauskas.
Šie sunkumai, pasak jo, jau turi įtakos ir sprendimams, kokias kultūras auginti. Anot ūkininko, ankštinių kultūrų auginimas skatinamas ir papildomomis ES išmokomis, tačiau vien finansinio skatinimo nepakanka, jei per mažai galimybių kokybiškai apsaugoti derlių.
„Pagal Europos Sąjungos strategiją ankštinių augalų plotai turėtų didėti. Jie gerina dirvožemį ir yra labai svarbūs sėjomainai. Tačiau jei kultūra yra nepelninga, ūkininkas negali jos auginti ir nuolat patirti nuostolį“, – sako G. Špakauskas.
Problemų kelia ir tai, kad pasitraukus iki tol naudotam augalų apsaugos produktui jį galintis pakeisti produktas atsiranda ne visada. G. Špakauskas prisimena laikotarpį, kai iš rinkos pasitraukus vienam sisteminiam insekticidui maždaug ketverius metus nebuvo kito galinčio jį pakeisti. Anot jo, tuo metu buvo ypač sunku auginti rapsus, pupas ir žirnius – nuostoliai buvo aiškiai matomi.
Kaip dar vieną pavyzdį jis įvardija ir flufenacetą – veikliąją medžiagą, naudojamą kviečių pasėliuose piktžolėms naikinti. Pasak ūkininko, šiemet dar galima naudoti turimus šios veikliosios medžiagos turinčius augalų apsaugos produkto likučius, tačiau vėliau teks ieškoti kitų variantų, o tai jau dabar neramina ūkininkus.
Per septynerius metus nebeprieinamos tapo 93 veikliosios medžiagos
Špakausko patirtis atspindi ir platesnę Europos tendenciją. „CropLife Europe“ duomenimis, per pastaruosius septynerius metus Europos ūkininkams tapo nebeprieinamos 93 augalų apsaugos veikliosios medžiagos, o per tą patį laikotarpį patvirtinta vos viena nauja veiklioji medžiaga.
Pasak asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės, veikliosios medžiagos iš rinkos pasitraukia dėl skirtingų priežasčių. ES jos patvirtinamos ribotam laikotarpiui, o norint šį patvirtinimą atnaujinti turi būti atliekamas naujas vertinimas.
„Europoje naujų veikliųjų medžiagų kelias iki naudotojo yra labai ilgas. Nuo tada, kai jau būna atlikti visi reikalingi tyrimai ir parengta veikliosios medžiagos vertinimo dokumentacija, iki produkto atsiradimo rinkoje ES praeina ne mėnesiai, o keleri metai. Tuo metu kituose pasaulio regionuose šis procesas trunka vos kelis mėnesius“, – aiškina Z. Varanavičienė.
Supaprastinimas gali virsti „nesunešiojamomis kurpėmis“
Kol ūkininkai ieško, kaip apsaugoti pasėlius, Europoje ieškoma būdų, kaip sutrumpinti naujų sprendimų kelią iki laukų. Vienas iš žingsnių šia kryptimi – 2025 m. gruodį Europos Komisijos (EK) pasiūlytas Maisto ir pašarų saugos supaprastinimo paketas. Jame numatytos spartesnės biologinių augalų apsaugos produktų patekimo į rinką ir tikslingesnės bei efektyvesnės augalų apsaugai naudojamų veikliųjų medžiagų patvirtinimo atnaujinimo procedūros. Tačiau derybos dėl šio dokumento sudėtingos ir abejojama, ar supaprastinimas netaps dar vienu barjeru.
„Po derybų dėl procesų supaprastinimo, teisiškai įpareigojantis tekstas gali virsti naujais barjerais. Dalis siūlomų pakeitimų kelia abejonių mažesnėms rinkoms, tokioms kaip Lietuva. Pavyzdžiui, siūloma produkto tyrimų duomenų apsaugos laikotarpį pradėti skaičiuoti nuo pirmosios jo autorizacijos bet kurioje ES šalyje. Kadangi mažesnes rinkas nauji produktai dažnai pasiekia vėliau, Lietuvoje šis apsaugos laikotarpis jau būtų sutrumpėjęs. Dėl to įmonėms gali būti mažiau patrauklu investuoti į produkto pateikimą mūsų rinkai, o inovatyvūs sprendimai Lietuvos ūkininkus galėtų pasiekti dar vėliau ar visai nepasiekti“, – pažymi Z. Varanavičienė.
Anot jos, svarbu, kad spartinant procedūras nesukurtume naujų kliūčių mažesnėms rinkoms. Esminis klausimas – ar siūlomi pokyčiai iš tiesų pagerins naujų produktų prieinamumą ūkininkams visoje ES.